šiūlterėti

šiū́lterėti, -ėja, -ėjo tr. Kal greitai patraukti (peiliu), nusklembti: Strubinant [jaunus medžius,] reik stoties ant žemės šalip medžio, idant šiūlterėjamu peiliu, kursai visados visu aštriausiu tur būti, nepatrauktumiam šaknių S.Dauk.